Nuo šių metų gruodžio 11
d. įsigalioja nauja Transporto priemonių valdytojų civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo tvarka. Pagal ją penkis kartus išauga
draudimo sumos dėl eismo įvykio metu padarytos žalos asmeniui ir jo
sveikatai, turtui ir išmokos už patirtą neturtinę žalą.
Draudimo sumos dėl žalos asmeniui ir jo sveikatai pagal naująją
tvarką padidėja nuo 1,72 mln. Lt iki 8,62 mln. Lt, už automobilio
padarytą žalą turtui išauga nuo 345 tūkst. Lt iki 1,72 mln. Lt, už
neturtinę žalą didėja nuo 3,45 tūkst. Lt iki 8,62 tūkst. litų. Nauja
tvarka bus taikoma automatiškai visoms galiojančioms TPVCA sutartims ir
sutarčių perrašyti nereikės.
Šiuo draudimo patobulinimu siekiama, kad nukentėjusiems eismo
įvykiuose būtų atlyginami visi patiriami nuostoliai. Iki šiol
pasitaikydavo draudžiamųjų įvykių, kurių metu padarytos žalos viršydavo
maksimalią draudimo sumą. „Mūsų praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai
eismo įvykių metu buvo padaroma didelė žala turtui ir iki šiol
galiojusios draudimo sumos ją dengė tik iš dalies. Pavyzdžiui,
vairuotojui susidūrus su traukiniu, naujam lokomotyvui buvo padaryta
600 tūkst. litų suma, o draudimas dengė tik 345 tūkst. litų. Pagal
naują tvarką draudimo sumos užteks padengti ir itin brangioms
transporto priemonėms padarytą žalą“, – teigia „PZU Lietuva“ produktų
ir rizikos valdymo departamento direktorius Edvardas Skupas.
Įsigaliojus naujoms draudimo sumoms neapsidraudę vairuotojai lieka
be padidintos draudimo apsaugos ir didėja rizika, jog sukėlus eismo
įvykius jiems tektų dengti didesnius nuostolius savomis lėšomis. „PZU
Lietuva“ užsakymu šių metų vasarį atlikta reprezentatyvi Lietuvos
gyventojų apklausa parodė, kad apie 6 proc. vairuotojų svarstė galimybę
atsisakyti TPVCA draudimo. „PZU Lietuva“ ekspertų teigimu, dėl
suprastėjusios ekonominės situacijos antrąjį šių metų pusmetį padaugėjo
vairuotojų, kurie taupo ir važinėja neapsidraudę. „Prognozuojame, kad
šiuo metu Lietuvos keliais važinėja apie 100 tūkst. neapsidraudusių
vairuotojų“, – teigia E. Skupas.
Anot jo, vairuoti neapsidraudus pavojinga ne tik dėl rizikos sukelti
eismo įvykį ir sugadinti kitus automobilius, bet ir dėl avarijos metu
padaromos žalos žmogaus sveikatai. „Dažnai apie eismo įvykių poveikį
sveikatai avarijas sukėlę asmenys informuojami vėliau, nes sunkių
sužalojimų pasekmės ir komplikacijos gali atsirasti ir po kelerių metų
nuo avarijos, o atsakomybė ir žalos kompensavimas vis tiek tenka įvykio
kaltininkui. Nuostoliai sveikatai tampa ypač aktualūs dabar, nes žmonės
labiau ją vertina. Draudimo išmokos mūsų šalyje gana sparčiai artėja
prie europinio lygio. Prognozuojame, kad nuostoliai už žalą sveikatai
ar gyvybės netekimą kasmet augs apie 20 proc. ir ateityje susilygins su
nuostoliais turtui (automobiliui), kurie iki šiol sudarė didžiąją eismo
įvykių metu patirtų žalų dalį“, – teigia E. Skupas.
Anot E. Skupo, pastaraisiais mėnesiais vis daugiau vairuotojų taupo
ir renkasi trumpalaikes draudimo sutartis – civilinę atsakomybę
draudžia trims mėnesiams arba dar trumpesniam laikotarpiui. „Tai – irgi
vienas iš galimų variantų, jei vairuotojai automobilį eksploatuoja
ribotą laiką. Tačiau derėtų atsižvelgti ir į tai, kad kuo trumpesnė
draudimo sutartis, tuo dažniau ją reikia atnaujinti ir tuo didesnė
tikimybė, kad dalis vairuotojų kurį laiką gali važinėti be jokio
draudimo dėl to, kad nepastebėjo pasibaigusio sutarties termino.
Pagal draudimo įmokas per dešimt šių metų mėnesių (sausį-spalį)
TPVCAPD yra populiariausia draudimo grupė, užimanti 24,3 proc. ne
gyvybės draudimo rinkos. Per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje buvo
sudaryta 1,93 mln. draudimo sutarčių. Be to, TPVCA privalomojo draudimo
sutartys sudaro 57 proc. visų šalyje sudarytų ne gyvybės draudimo
sutarčių.
Per pastaruosius metus TPVCA privalomojo draudimo išmokos ir žalos
nuolat augo – nuo 170,9 mln. litų 2006-aisiais iki 217,1 mln.
2007-aisiais ir 258 mln. litų 2008-aisiais. Vidutinė TPVCAPD žala 2006
m. buvo 2,56 tūkst. Lt, 2007 m. – 2,91 tūkst. Lt, o 2008 m. išaugo 12
proc. ir sudarė 3,27 tūkst. Lt. Šiais metais vidutinė žala sudaro 3384
Lt.